Apie Alzheimerio ligą

Alzheimerio liga  neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Skiriamas gydymas tik palengvina simptomus ar padeda psichologiškai. Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas  – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau atsirandantis kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį, sugebėjimą atlikti tikslius judesius, atpažinimą.

Diagnostika

  1. Apklausa. Daugiausiai informacijos suteikia paciento bei jo šeimos narių apklausa. Dažniausiai gydytojui tai duoda daugiausiai informacijos, ypač šeimos narių įvardinti sergančiojo asmenybės pokyčiai.
  2. Pažintinių funkcijų įvertinimas. Yra atliekami testai: laikrodžio piešimo testas, protinės būklės mini tyrimas (Mini – Mental State Examination), Alzheimerio ligos įvertinimo skalė.
  3. Retais atvejais, kuomet diagnozė ne visiškai aiški, o yra rimtų asmenybės sutrikimų pacientas yra siunčiamas psichiatro konsultacijai.
  4. Laboratoriniai tyrimai: paprastai šie tyrimai yra atliekami, siekiant išsiaiškinti ar simtomai nėra sukelti kitos vidaus organų ligos, kurią būtų galima išgydyti.

Skiriamos 3 AL stadijos

Pradinė stadija

Pradinis ligos etapas paprastai lėtai progresuojantis ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki 2–4 metų. Šiam etapui būdingas atsiradęs ir laipsniškai didėjantis atminties sutrikimas (amnezija). Paprastai tą pastebi patys ligoniai. Ligos pradžioje galimi pavydo, įtarumo kliedesiai. Šios formos sutinkamos retai ir tarp visų sergančiųjų Alzhaimerio liga sudaro 18 proc.

Ankstyvoje stadijoje silpnėja atmintis (pacientai pamiršta neseniai vykusius įvykius), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti. Pacientai dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti. Alzhaimerio liga sergantys žmonės yra labiau linkę kreipti dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla, jiems atsiranda depresijaapatija.

Vidutinio išsivystymo stadija

Ligos išsivystymo etapas prasideda, kai klinikiniame vaizde pasireiškia agnozija, afazija ir apraksija.

Išsivysto sensorinė afazija – ligonis nesupranta bendravimo kalbos ir negali įvardinti daiktų. Kai kuriais atvejais dėl agramatizmo kalba tampa mažai suprantama. Kalbos sutrikimus lydi rašymo ir skaitymo sutrikimai. Ligoniai nepažįsta raidžių, negali jų sudėti į žodžius.

Regimoji agnozija pasireiškia negalėjimu pažinti formų, daiktų, veidų. Erdvinė agnozija neleidžia ligoniams adaptuotis erdvėje, suprasti rodomų paveikslėlių (nes pacientai mato tik atskirus elementus, o ne bendrą vaizdą). Ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klaidžioja naktį.

Pacientams silpnėjant, jie pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, dažniau prisimena, kas yra įvykę tolimoje praeityje. Nesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų.

Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški, elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, būna apatiški, arba agresyvūs. Pacientams gali atsirasti kliedesiai, haliucinacijos.

Progresuojant ligai išsivysto apraksija – negalėjimas atlikti laisvų judesių, anksčiau įgytų sugebėjimų praradimas. Ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebegali savimi pasirūpinti. Žmonės nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jiems sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius. Ligoniai sunkiai vaikšto, patys nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Kai kurių simptomų atsiradimas priklauso ir nuo ligonio fizinės sveikatos.

Vėlyvoji stadija

Vėlyvoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti. Galutinė stadija charakteringa gilia bendra silpnaprotyste. Iš judesių išlieka primityvūs refleksai – čiulpimo, kramtymo, rijimo.

Alzheimerio ligos gydymas

  1. Ligos progresavimą stabdantys vaistai: Donepezilis, Rivastigminas, Memantinas, Ginkgo biloba, selegilinas, nicergolinas. Vieno klinikinio tyrimo metu buvo įrdoyta teigiamas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo bei vitamino E poveikis.
  2. Psichiniams simptomams (haliucinacijom, kliedesiams, agresijai, neramumui, nemigai) gydyti skirti vaistai: Risperidonas, Olanzapinas, Buspironas, Tiapridalis, Gabapentinas, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (Sertalinas, Citalopramas).

Gydymą dažnai papildo psichoterapija (paciento, taip pat ir jo artimųjų (dažnai jį slaugančių žmonių psichoterapija), savitarpio pagalbos grupės. Labai svarbu yra tinkama slauga.

Pastebėjus Alzheimerio ligos simptomus reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris parašys siuntimą pas gydytoją neurologą ištyrimui ir jei Alzheimerio liga bus nustatyta, paskirs gydymą.

Taip pat pastebėjus Alzheimerio ligos simptomus galima kreiptis į Psichikos sveikatos centrą pas gydytoją psichiatrą, kuris atliks pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą ir nukreips tolimesniems tyrimams. Siuntimas pas gydytoją psichiatrą nereikalingas. Būtina išankstinė registracija.

Gydantis gydytojas (gyd. psichiatras, neurologas arba šeimos gydytojas) įvertins sergančiojo Alzheimerio liga sveikatos būklę atliks reikalingus tyrimus ir esant reikalui parengs dokumentus specialiųjų poreikių (priežiūros arba slaugos) nustatymui.

Comments are closed.